Kokios yra mūsų rekomendacijos dėl politikos, skirtos padėti pereiti prie agrarinės aplinkosaugos?
Kaip agroekologinės ūkininkavimo sistemos gali padėti siekti Europos Sąjungos politikos tikslų, susijusių su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu?
Kokį poveikį agrarinės ir ekologinės politikos scenarijai gali turėti teritoriniu lygmeniu visoje Europoje?
Sveiki atvykę į šį Agroekologijos žinių centro skyrių.
Kaip agroekologija, spręsdama aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius klausimus, gali padėti pasiekti kelis darnaus vystymosi tikslus?
Politikos temos
Perėjimas prie klimato požiūriu neutralaus žemyno iki 2045 m.
2030 m. ES klimato ir energetikos programoje numatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Tačiau, atsižvelgiant į įrodymus apie išmetamųjų teršalų trajektoriją, Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos tikslų plane pateiktas naujas pasiūlymas iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 %, t. y. padidinti ankstesnį tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ne mažiau kaip 40 %.
Perėjimas prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų gali padėti siekti šio tikslo, o tai yra vienas iš ES strategijos "Nuo ūkio iki stalo" tikslų - paspartinti perėjimą prie tvarios maisto sistemos. UNISECO išvados rodo, kad:
- agroekologinis ūkininkavimas gali padėti sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, pavyzdžiui, formuojant humusą ir vykdant atkuriamąjį ariamąjį ūkininkavimą Rytų Austrijoje;
- atsinaujinančiosios energijos įtraukimas į ūkininkavimo sistemas suteikia galimybę gauti naujų pajamų, kompensuoti ūkyje patiriamas energijos sąnaudas ir prisidėti prie tarptautinių, ES ir nacionalinių klimato neutralumo įsipareigojimų (žr. JK istorijos žemėlapį, Suomijos atvejo tyrimo politikos santrauką);
- ūkių praktikos pokyčiai gali sumažinti ariamoje žemėje išmetamų ŠESD kiekį (žr. Austrijos atvejo tyrimą).
Biologinės įvairovės nykimo stabdymas
ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir iki 2030 m. atkurti Europos biologinę įvairovę. Kokybiniai ir kiekybiniai agroekologinių ūkių praktikos įrodymai ir pavyzdiniai ūkių demonstraciniai tyrimai rodo, kad biologinė įvairovė didėja. Išvados:
- ūkių praktikos pokyčiai gali padidinti genetinę, rūšių ir buveinių įvairovę (žr. Vokietijos atvejo tyrimą);
- biologinę įvairovę ir vandens kokybę soduose galima apsaugoti, kartu didinant konkurencingumą ir patekimą į rinką (žr. Graikijos atvejo tyrimą);
- biologinę įvairovę galima padidinti ir pagerinti kraštovaizdžio valdymą, kartu išlaikant ūkininkavimo pelningumą per vietos vertės grandines (žr. Italijos atvejo tyrimą);
- galima padidinti tradicinių ir ekologinių pieno ūkių ekonominį gyvybingumą, kartu išsaugant biologinę įvairovę pievose ir vandens išteklių kokybę (žr. Latvijos atvejo tyrimą).
Ne visi politikos tikslai gali būti pasiekti vienu metu arba be pasekmių vienas kitam. Kiekybiniai įrodymai buvo surinkti iš 13 atvejų tyrimų visoje Europoje, kuriuose buvo taikomi 28 skirtingų agroekologinių ūkių praktikų scenarijai, palyginti su status quo.
Išvados rodo, kad perėjimas prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų gali padidinti viešųjų gėrybių (pvz., biologinės įvairovės, klimato stabilizavimo, dirvožemio kokybės, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo) teikimą. Tačiau ši nauda priklauso nuo konteksto (pvz., bazinio išmetamųjų teršalų kiekio, išmetamo taikant esamą praktiką, vietos klimato) ir keičiasi su padidėjusiomis išlaidomis, kapitalo investicijų poreikiu ir sumažėjusiomis ūkio pajamomis (pvz., apie 5 proc.) (Albanito et al., 2021). Tikėtina, kad tokie kompromisai tarp žemės, kaip klimato paslaugų teikėjos, ir žemės ūkio paskirties žemės taps vis aktualesni stiprėjant klimato poveikiui.