Europos Komisija ir tarptautinės institucijos
Jungtinių Tautų Darbotvarkėje iki 2030 m. (nuoroda anglų kalba) išdėstytas veiksmų planas, skirtas žmonėms, planetai ir gerovei, kuriame numatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (nuoroda anglų kalba) ir 169 uždaviniai. Nuo jų paskelbimo 2015 m. rugsėjo mėn. darnaus vystymosi tikslai tapo bendru tikslų rinkiniu tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Šie bendri tikslai grindžiami kitais tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis arba atsispindi juose:
- Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimu (nuoroda anglų kalba) "siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą". Jame nustatytas tikslas apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 °C arba 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir šio tikslo įsipareigojo siekti beveik visos valstybės.
- Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) pasirašiusios šalys "pasiryžo išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę dabarties ir ateities kartų labui".
- Orhuso konvencija (nuoroda anglų kalba) dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Šių konvencijų ir susitarimų įgyvendinimas įtvirtintas Europos, nacionalinėje ir regioninėje politikoje.
Atitinkamai savo Žaliojoje knygoje ES nurodo savo siekius iki 2050 m. pasiekti, kad nebūtų išmetamas grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir kad nė vienas žmogus ir nė viena vieta neliktų nuošalyje. Jame pripažįstama, kad "klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui". ES lygmeniu nustatomas politinių įsipareigojimų portfelis: klimato kaitos veiksmai, taršos panaikinimas, biologinė įvairovė, tvarus žemės ūkis, žemės ūkis ir biologinė įvairovė ; ir "Nuo ūkio iki stalo" .
Perėjimas prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų ir ūkininkavimo praktikos suteikia perspektyvų sprendžiant pasaulinės reikšmės iššūkius, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo mažinimo ir socialinio teisingumo. UNISECO projekto išvadose pateikiami nauji įrodymai, kaip agroekologija, sprendžiant aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius klausimus, gali padėti pasiekti kelis darnaus vystymosi tikslus. Bendradarbiaujant su vietos dalyviais, dalyvaujančiais 15 atvejų tyrimų (nuoroda anglų kalba) ūkininkavimo sistemose, ir atliekant teritorinio lygmens analizę (nuoroda anglų kalba), rezultatai rodo, kaip galima prisidėti prie kovos su klimato kaita mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sudarant sąlygas mažinti biologinės įvairovės nykimą, skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius, gerinti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą bei didinti informuotumą apie spaudimą socialinėms teisėms.