Teritorinio poveikio modeliavimo rezultatai, gauti modeliuojant plataus masto agroekologinių metodų įgyvendinimo visoje Europos Sąjungoje scenarijus, parodė, kad Europos Sąjungoje įmanomos įvairios agroekologinės ateities perspektyvos, nesumažinant aprūpinimo maistu saugumo ir pagerinant daugelį tvarumo rodiklių, jei jos bus įtrauktos į platesnius maisto sistemų pokyčius. Visi agroekologinės gamybos praktikos deriniai Europos Sąjungoje gali duoti daug naudos aplinkai. 

Ypač didelį klimato kaitos švelninimo potencialą turi agrarinė miškininkystė ir su ja susijusi anglies dioksido sekvestracija sumedėjusioje biomasėje, kuri gali kompensuoti didelę dalį būsimo žemės ūkio išmetamų ŠESD kiekio (Mayer et al., 2021).  2050 m. ES galima padidinti agroekologinės paskirties žemės plotą ir sumažinti išmetamų ŠESD kiekį. 

ES gaminamų ir importuojamų maisto produktų kainų pokyčių pasekmės buvo modeliuojamos pagal importo tarifų ir vartojimo mokesčių scenarijus. Iš ekonominio modelio interpretacijos matyti, kad ES gamybos mokesčių, ES vartojimo mokesčių ir ES importo tarifų scenarijų derinys yra pakankamas biofizinio modelio kiekybiniams rezultatams gauti. Apskritai šie trys scenarijai prilygsta labai stiprios politinės intervencijos, ypač ES gamybai, įgyvendinimui. Priešingai, agroekologinio eksporto scenarijus prilygsta kuklesnei politinei intervencijai dėl palyginti nedidelio poveikio pagamintam, suvartojamam ir parduodamam kiekiui.

D4.2 - Report on Participatory Scenario Development of Agro-ecological Farming Systems (link to Zenodo)

D4.3 - Territorial Impacts and Lessons Learnt of the Diffusion of AEFS in the EU (link to Zenodo)

Daugiau informacijos apie teritorinį poveikį ir jo geografinį pasiskirstymą galima rasti interaktyvioje internetinėje erdvinės sąveikos priemonėje (Socialinės ir ekologinės sistemos sąveikos priemonė - SESSIT).