Rekomendacijos dėl politinių ir rinkos paskatų pereiti prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų ir gerinti agroekologinių ūkių praktikos įsisavinimą visoje ES:

• remti keitimąsi žiniomis ir tinklus, kuriant oficialius žinių tinklus ir kitus kaimo dalyvius su patikimais ir kvalifikuotais patarėjais agroekologijos klausimais kaip etatiniais tinklų vadovais (pvz., Vokietijos pavyzdys);
• mokyti ūkininkus ir konsultantus, įskaitant tarpusavio dalyvavimą, įtraukiant ūkininkus, kurie sėkmingai įgyvendino agroekologinio ūkininkavimo praktiką (pvz., Italijos atvejo tyrimas);
• sukurti mokestines priemones, kurios padėtų suvienodinti agrarinės ir ekologinės žemdirbystės produktų ir tradicinių ūkininkavimo sistemų produktų kainas vartotojams (pavyzdžiui, sumažinti PVM ekologiškiems pieno produktams nuo 21 % iki 5 %; rekomendacija, pateikta Latvijos atvejo tyrimo metu).
• Užtikrinti, kad veikėjų asociacijos atitiktų reikalavimus politinei paramai gauti; 
• taikyti rezultatais ir bendradarbiavimu pagrįstas agrarinės aplinkosaugos priemones ir išmokas už ekosistemų paslaugas; 
• teikti paskatas žemės savininkams; 
• skatinti viešųjų pirkimų programas, prekybos standartus ir aplinkosaugos bei maisto reglamentus;
• įvesti arba skatinti naują arba peržiūrėtą ženklinimą, informuotumo didinimo kampanijas žemės savininkams, vertės grandinės dalyviams ir vartotojams; 
• kurti skatinimo priemones, kuriomis būtų skatinami tolesni pokyčiai siekiant sveikos mitybos ir mažesnio maisto švaistymo. 

Išsami informacija apie šias politines rekomendacijas, kurias reikia įgyvendinti ES ir nacionaliniu lygmeniu, pateikiama Schwarz et al., 2021.