Agroekologinių žinių centras

Introduction

Nacionalinės ir regioninės vyriausybės ir administracijos yra pasirašiusios arba suderinusios savo politiką su konvencijomis, kuriomis sprendžiami bendri pasauliniai iššūkiai, visų pirma Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (nuoroda anglų kalba), kovojama su klimato kaita, mažinamas biologinės įvairovės nykimas ir užtikrinamos socialinės teisės. Europos Sąjunga taip pat yra pasirašiusi arba įgyvendina politiką ir mechanizmus, kuriais remiamas tokių tarptautinių pozicijų įgyvendinimas, prie kurių taip pat yra prisijungusios jos valstybės narės ir jų regionai. 

Nacionalinio lygmens atsakomybė ir galimybės apima:

- Nacionalinės BŽŪP strategijos (nuoroda anglų kalba), pritaikytos pagal kiekvienos šalies reikalavimus. ES pateikė rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų pasiekti 9 konkretūs BŽŪP tikslai ir atitiktis šešiems atitinkamiems strategijų "Nuo ūkio iki stalo" ir "Biologinė įvairovė iki 2030 m." tikslams. 
- Strategijų, atspindinčių nacionalinės politikos prioritetus, pavyzdžiui, socialinę, ekonominę, aplinkosaugos, planavimo ir švietimo politiką, kūrimas ir įgyvendinimas.
- Strategijų, kuriomis įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimas (nuoroda anglų kalba), kuriuo "siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą"; ir Biologinės įvairovės konvencija (BĮK) (nuoroda anglų kalba), kuria siekiama "išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę dabartinės ir būsimų kartų labui", kūrimas ir įgyvendinimas. 

UNISECO projekto išvadose pateikiama įrodymų, kaip perėjimas prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų ir ūkininkavimo praktikos gali būti priemonė, padedanti spręsti pasaulinės reikšmės problemas, visų pirma susijusias su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimo mažinimu, tvariu gamybos ir vartojimo modeliu bei socialiniu teisingumu. Šie įrodymai gaunami bendradarbiaujant su vietos ūkininkavimo sistemų dalyviais, atliekant atvejų tyrimus (nuoroda anglų kalba) 15-oje Europos šalių, skirtingose socialinėse, ekonominėse, aplinkos ir kultūrinėse sąlygose, ir analizuojant plataus masto agroekologinės praktikos įgyvendinimo teritorinį poveikį, atsižvelgiant į Europos maisto sistemų ateities scenarijus.