Nacionalinės ir regioninės vyriausybės ir administracijos yra pasirašiusios arba suderinusios savo politiką su konvencijomis, kuriomis sprendžiami bendri pasauliniai iššūkiai, visų pirma Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (nuoroda anglų kalba), kovojama su klimato kaita, mažinamas biologinės įvairovės nykimas ir užtikrinamos socialinės teisės. Europos Sąjunga taip pat yra pasirašiusi arba įgyvendina politiką ir mechanizmus, kuriais remiamas tokių tarptautinių pozicijų įgyvendinimas, prie kurių taip pat yra prisijungusios jos valstybės narės ir jų regionai. 

Nacionalinio lygmens atsakomybė ir galimybės apima:

• Nacionalinės BŽŪP strategijos, pritaikytos pagal kiekvienos šalies reikalavimus. ES pateikė rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų pasiekti 9 konkretūs BŽŪP tikslai ir atitiktis šešiems atitinkamiems strategijų "Nuo ūkio iki stalo" ir "Biologinė įvairovė iki 2030 m." tikslams. 
• Strategijų, atspindinčių nacionalinės politikos prioritetus, pavyzdžiui, socialinę, ekonominę, aplinkosaugos, planavimo ir švietimo politiką, kūrimas ir įgyvendinimas.
• Strategijų, kuriomis įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimas, kuriuo "siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą"; ir Biologinės įvairovės konvencija (BĮK), kuria siekiama "išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę dabartinės ir būsimų kartų labui", kūrimas ir įgyvendinimas. 

UNISECO projekto išvadose pateikiama įrodymų, kaip perėjimas prie agroekologinių ūkininkavimo sistemų ir ūkininkavimo praktikos gali padėti spręsti pasaulinės svarbos problemas, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo mažinimo, tvarios gamybos ir vartojimo modelio bei socialinio teisingumo problemas. 

Šie įrodymai gaunami bendradarbiaujant su vietos ūkininkavimo sistemų dalyviais 15 Europos šalių, esančių skirtingose socialinėse, ekonominėse, aplinkosauginėse ir kultūrinėse sąlygose, atvejų tyrimuose (nuoroda anglų kalba) ir analizuojant plataus masto agroekologinės praktikos įgyvendinimo teritorinį poveikį, atsižvelgiant į Europos maisto sistemų ateities scenarijus.

Remiantis šiais duomenimis parengtos politinės rekomendacijos, atsižvelgiant į konkrečias agroekologinių permainų aplinkybes įvairiose šalyse ir regionuose, kurios buvo apibendrintos politikos santraukose.